v

Audronė Jurgaitienė, neurobiologė

Ar susimąstėte kada nors, kad dėl kojos skausmo gali būti kaltas jūsų dantis, o nugarą skauda, nes neseniai išgyvenote stresą, varginančio maudimo petyje priežastis - tulžies pūslės sutrikimai, o skausmas ties juosmeniu praneša, kad sutriko jūsų žarnyno veikla?

Raumenys žmogui ne tik padeda judėti šiame gyvenime. Jie gali „papasakoti" apie mūsų organizmo problemas, apie tai, kokios - teigiamos ar neigiamos - mintys sukasi galvoje. Raumenys - tai lyg kūno kalba, kuria kalba taikomosios kineziologijos specialistas.
Egzistuoja daugybė alternatyvios medicinos pakraipų, tačiau visos jos remiasi organizmo bei jį supančios aplinkos vienybės principu. Juo remiasi ir taikomoji kineziologija, dar kitaip vadinama funkcine medicina - viena jauniausių (gyvuojančių apie penkiasdešimt metų) tačiau greitai populiarėjančių alternatyvios medicinos krypčių.

Taikomoji kineziologija - tai ir mokslas, ir menas suprasti žmogaus organizmą kaip nedalomą visumą, jo vidinius resursus ir „savęs išgydymo" galimybes. Ji remiasi žinomais holistiniais metodais: osteopatija, naturopatija, chiropraktika. Pagrindinis ir unikalus taikomosios kineziologijos specialistų naudojamas metodas - diagnostika rankomis testuojant raumenis. Šiuo būdu yra įvertinamas raumens tonusas ir nustatomos su tuo raumeniu neurologiškai ar kitaip susijusių organų ar sistemų problemos.

Kiekvienas mūsų kūno raumuo yra susijęs su tam tikru organu, kuriam „dirbant" normaliai, raumuo yra stiprus. Ir atvirkščiai, jei yra funkcinių sutrikimų, raumuo bus silpnas. Kineziologinėje praktikoje buvo pastebėta, kad kiekvienas, kad ir nedidelis, kurios nors organizmo sistemos sutrikimas pirmiausiai pasireiškia raumens tonuso sumažėjimu.

Lyg lygiakraštis trikampis

 

Taikomoji kineziologija remiasi sveikatos triados principu. Ją schematiškai atspindi šis lygiakraštis trikampis, o jo kraštinės atitinka organizmo struktūrinę, cheminę bei psichinę dalis. Visos jos - vienodai svarbios ir glaudžiai tarpusavyje susijusios. Jei vienoje jų atsiranda kažkokių sutrikimų, pusiausvyra pažeidžiama ir kitose dviejse. Taip atsitinka todėl, kad nusilpus vienai sistemai yra apkraunamos kitos ir, jei tai trunka ilgą laiką, pažeidžiami organizmo funkciniai ryšiai.

Struktūrinė šio trikampio dalis - tai kaulai, raiščiai, sąnariai, raumenys, vidaus organai.

Cheminė - tai grandinė reakcijų nulemiančių maisto skaidymą bei įsisavinimą, energijos gamybą, įvairios cheminės medžiagos, receptoriai, kurie per kraują ar nervų sistemą perduoda informaciją iš kūno periferijos (odos, raumenų, vidaus organų receptorių) centrinėms struktūroms (smegenims) ir, jau perdirbtą, grąžina atgal.

Psichika, energetiniai srautai organizme, nervų sistema sudaro trečiąją simbolinio trikampio kraštinę. Kas yra psichika ir nervai, turbūt, nekyla klausimų. Energetinius srautus geriausiai būtų apibrėžti kaip elektromagnetinių bangų pokyčius, skirtingus atskirų organizmo struktūrų krūvius, endoritmą. Endoritmas - audiniui būdingas genetiškai užkoduotas ritmas, turintis tam tikrą jį sudarančių dalių dažnį, kryptį ir amplitudę. Pakitus kuriam nors vieno audinio endoritmo parametrui, pakis ir su juo susijusių audinių endoritmas. Audinys su pažeistu endoritmu sąlygos mažesnį jo sudaromo organo funkcinį aktyvumą ir šalia esančiuose audiniuose formuosis kompensacinė perkrova, kuri pasireikš įvairiai: emociniame, cheminiame ar mechaniniame lygmenyse. Ilgainiui, jei nebus atstatyta pusiausvyra, toje sistemoje išsivystys liga..

Supratus šią schemą pasidaro aišku, kaip glaudžiai visos organizmo sistemos yra tarpusavyje susijusios, ir kaip kiekvienu atskiru atveju to paties susirgimo priežastimi gali būti skirtingi funkciniai sutrikimai: pvz. raumenų spazmai, intoksikacijos, uždegimai, depresija ir kt.. Todėl svarbiausia yra aptikti tikrąją ligos priežastį, nes tik tuomet gydymas bus efektyvus.

Taikomosios kineziologijos principai

Pagrindinis diagnostikos metodas yra manualinis raumenų testavimas - raumens tonuso įvertinimas. Šis metodas remiasi svarbiu organizmo dėsningumu - raumenų tonuso sumažėjimu, kuris, atsiradus funkciniam sutrikimui, pasireiškia anksčiausiai. Šio diagnostikos metodo fenomenas slypi tame, kad, žinant kiekvienos raumenų grupės sąsajas su vidinėmis kūno sistemomis, sutrikimo vietą galima nustatyti ankstyvoj stadijoj, jam dar netapus liga ir, parinkus tinkamą gydymo metodą, pašalinti problemos židinį bei atstatyti organizmo pusiausvyrą, taip užkertant kelią tolimesniems degeneraciniams procesams.

Kiekvienas mūsų organas yra susijęs su tam tikrais raumenimis, neurolimfiniais takais, energetiniais akupunktūriniais meridianais ir stuburu. Funkcinės medicinos specialistas testuodamas raumenį diagnozuoja su juo susijusios sistemos būklę. Pavyzdžiui, yra nustatytas ryšys tarp deltinio (peties) raumens ir plaučių, taigi testuojant šį raumenį aptikti tonuso pokyčiai nusakys plaučių sveikatą. Jei raumens tonusas bus mažas dėl, pavyzdžiui, chroniškos infekcijos plaučiuose, kineziologas taikys specialias kraujotakos, nervinės, limfodrenažinės funkcijos stimuliavimo technikas bei akupunktūrą. Jei priežastis bus dėl cheminių medžiagų disbalanso, gydymui bus parinkti homeopatiniai, alopatiniai metodai. Energetinei pusiausvyrai atstatyti - akupunktūra, megnetoterapija; emocinei, be jau minėtų, gali būti taikomos aromaterapija, šviesos, garso terapijos.
Taikomosios kineziologijos metodais galima nustatyti vitaminus bei kitas medžiagas, reikalingas konkrečiai problemai išspręsti. Testavimo metu pacientui ant liežuvio yra dedami tam tikri preparatai ir stebima, kuris jų turės įtakos raumens tonuso atsistatymui. Preparatas, kurį uždėjus ant liežuvio raumens tonusas atsistatys geriausiai, bus naudojamas šio sutrikimo gydymui. Panašiai yra nustatomos ir maistinės alergijos, tik čia testuojamos maisto medžiagos ir žiūrima, kurios iš jų sukelia raumens silpnumą. Šis efektas yra siejamas su nervų receptorių bei tam tikrų smegenų regionų stimuliavimu.

Remiantis nustatytais organizmo dėsningumais, George Goodheart‘as, taikomosios kineziologijos pradininkas, Amerikoje dar prieš keturiasdešimt metų apibrėžė penkis pagrindinius faktorius, galinčius įtakoti raumens funkcinio pajėgumo pokyčius:

- įvairaus pobūdžio paties nervinio signalo perdavimo sutrikimai,
- problemos kraujotakos sistemoje,
- problemos limfodrenažo sistemoje,
- medžiagų apykaitos sutrikimai,
- energijos-meridianų sistemos sutrikimai.

Iliustruojant sveikatos triados principą, kuriuo remiasi taikomoji kineziologija, pateiksiu dar vieną pavyzdį apie tai, kaip, sutrikus cheminių medžiagų (vitaminų, mikroelementų, aminorūgščių, polinesočiųjų riebiųjų rūgščių) pusiausvyrai, yra paveikiamos struktūrinė ir energetinė organizmo sistemos ir kokios įvairios gali būti šių medžiagų trūkumo priežastys. Taigi, energetiniame lygmenyje pirmiausia bus pažeista meridianų kanalų sistema. Tai toliau sutrikdys su tais meridianų kanalais susijusių vidaus organų funkcijas. Struktūriniame lygmenyje bus paveikta biomechanika: išsivystys raumenų silpnumas, sutriks jungiamojo audinio susidarymo procesai, sutriks nervinė reguliacija, vidaus organų veikla.

Vitaminų, mineralų, amino bei polinesočiųjų rūgščių pusiausvyros ušsiderinimą gali sąlygoti daugybė faktorių. Tai - nepakankamas ar per didelis jų gavimas su maistu, sutrikusi jų rezorbcija, įsisavinimas, pernešimas kraujotakos bei limfinės sistemos kanalais, patekimas į konkretų organą arba patologiškai aktyvus ar per silpnas šių medžiagų pašalinimas iš organizmo. Už kiekvieną šių procesų yra atsakingi tam tikri organai ar sistemos (pvz. už riebiųjų rūgščių metabolizmą atsakingi enterocitai, kepenys, kasa, tulžis, kraujo-limfos sistema; kepenyse taip pat vyksta vitaminų A, D, E, K, B12, angliavandenių, baltymų sintezė), o su kiekvienu organu savo ruožtu yra susijusios konkrečios raumenų grupės bei energetiniai meridianai. Kruopščios šių sistemų bei jų ryšių studijos įgalina taikomosios kineziologijos specialistus visapusiškai pažvelgti į atsiradusią sveikatos problemą ir natūraliais organizmo savireguliacijos mechanizmus atstatančiais ir stiprinančiais metodais grąžinti organizmo funkcinę pusiausvyrą.

Visos pagrindinės teorijos, kuriomis remiasi taikomoji kineziologija, egzistuoja tūkstantmečius. Visų jų esmė - holistinis požiūris į žmogų ir visatą, pabrėžiantis jų santykio, vykstančių procesų ir ryšių visumą bei siekiantis stimuliuoti natūralias atstatančias jėgas.

Iš gydytojo praktikos

Taikomosios kineziologijos gydytojas, neurologas, osteopatas Eduardas Lakštauskas pasakoja: „Dažnai į mane kreipiasi žmonės, besiskundžiantys juosmens, nugaros, kaklo, sąnarių, galvos ar kitais skausmais. Prieš tai bandę gydytis skausmą malšinančiais medicininiais preparatais, jiems tik trumpam pavykdavo „iųsigydyti". Jiems nepadėjo ar tik laikinai skausmą numalšino manualinės terapijos procedūros. Tačiau kitaip ir būti negali, nes skausmo priežastis glūdi kažkur giliai organizme, ir, neišsiaiškinus tikrosios priežasties, skausmas vėl ir vėl atsinaujina.

Pavyzdžiui, gydžiau vieną moterį, kurią ilgiau nei trejus metus kankino galvos skausmas. Ji nuolat vartojo skausmą malšinančius vaistus, nuo kurių atsirado ir skrandžio sutrikimų. Aš taikomosios kineziologijos diagnostikos metodų pagalba nustačiau, kad galvos skausmo priežastis yra psichoemocinė įtampa. Ji kuri sukėlė diafragmos spazmus, buvo pažeista skrandžio ir kepenų judesių dinamika. Toliau „grandinė vedė" prie kaklo raumenų disbalanso ir jo įtakotų smegenis krauju aprūpinančios galvos arterijos spazmų. Toliau, remdamasis taikomosios kineziologijos metodikom, pacientei parinkau jai tinkamus eterinius aliejus; nustačiau akupunktūrinius taškus, kuriuos veikiant silpnas raumuo sustiprėjo ir, atlikęs taškinį masažą, sumažinau psichoemocinę įtampą. Vėliau, sureguliavus skrandžio ir kepenų funkcijas, dingo įtampą kaklo ir pakaušio srityje, pacientė „atsisveikino" su ilgamečiu „draugu" - galvos skausmu."

Ką taikomosios kineziologijos specialistai gydo?

Taikomosios kineziologijos specialistai nustato ir gydo judamojo aparato pažeidimus (osteochondrozę, skausmus kryžkaulyje, kojose, pečių srityje ir kt., stuburo išvaržą, artrozę, kraujotakos sutrikimus), nervų sistemos negalavimus (psichosomatines ligas, vegetacinius sutrikimus, neuralgijas, neuropatijas, lėtinio nuovargio sindromą, encefalopatiją ir kt.), įvairius virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, ginekologines, odos ligas.

Moksliniai tyrimai

Nuo pat pirmųjų taikomosios kineziologijos teorijų atsiradimo, pasaulyje yra atliekama daug mokslinių tyrimų, siekiančių įvertinti jos diagnostikos bei gydymo būdų patikimumą. Vieną tokių, siekiančių įvertinti manualinio raumenų testavimo patikimumą, Vilniaus Universiteto Gamtos Mokslų fakultete atlikau ir aš. Šio tyrimo rezultatai patvirtina, kad manualinio raumenų testavimo metodu aptinkami raumenų tonuso pokyčiai leidžia patikimai nustatyti atitinkamus organizmo sistemų ar organų funkcijų sutrikimus.

Taikomosios kineziologijos nereikėtų painioti su kineziologija ar kineziterapija. Kineziologija - tai mokslas apie judėjimą, jo biomechaniką, anatomines ir fiziologines judėjimo sistemas, nervo ir raumens jungties savybes, pagrindinius raumenų veiklos principus.
Kineziterapija - tai gydymas judėjimu, panaudojant judėjimo reguliacijos mechanizmus. Visas tris disciplinas vienija judesys, tačiau kiekviena turi savitus tikslus bei uždavinius, tyrimo bei panaudojimo metodus.

Taikomoji kineziologija - tai praplėstas tradicinis neurologijos mokslas. Funkcinės medicinos specialistas - medicininį išsilavinimą turintis gydytojas, kuris toliau žinias ir įgūdžius gilino specialiuose kursuose. Plačiausiai taikomosios kineziologijos žinias taiko neurologai, osteopatai, tačiau vis daugiau besidominčių atsiranda ir kitų medicinos sričių specialistų - tai kineziterapeutai, ginekologai, psichologai, gastroenterologai ir net stomatologai. Lietuvoje, tiesa, tokių specialistų yra vos keli, bet sistemingai organizuojami seminarai surenka vis daugiau norinčių pritaikyti šias metodikas savo medicininėje praktikoje.

Kiekvienas gydymo būdas turi savo pritaikymo sritį ir pranašumus. Taikomosios kineziologijos griebiamasi, kai tradiciniai gydymo būdai neduoda laukiamų rezultatų - gydant lėtines ligas, malšinant skausmą, šalinant stresą.

Žodynėlis

Raumens tonusas. Tai raumens gebėjimas pasipriešinti jį ilgą laiką veikiančiai jėgai.
Funkciniai sutrikimai. Tai - situacija, kai dėl struktūrinės, cheminės ar psichinės kilmės priežasčių koks nors organas, organizmo sistema, raumuo, stuburas iki galo neatlieka savo „pareigų".
Manualinė terapija. Tai - gydymas, kurį gydytojas atlieka rankomis.
Osteopatija. Tai - tradicinės medicinos sritis, kuri nagrinėja ligos ir atraminės ir judėjimo sistemos ryšius. Remiamasi visų organizmo sistemų sąsajomis ir tikima, kad sutrikimai vienoje sistemoje paveikia ir kitas sistemas. Gydymui naudoja manualinės terapijos metodikas.
Natūropatija. Netradicinės medicinos sritis. Natūropatai tiki paties organizmo gydomosiomis galiomis, kurių pagalba organizme palaikoma ir atstatoma pusiausvyra. Jų tikslas yra įvairiais būdais - mityba, papildais, vaistiniais augalais, homeopatija, tradicinės kinų medicinos metodais, pratimais palaikyti šias organizmo galias.
Chiropraktika. Alternatyvios medicinos sritis. Nagrinėja kūno struktūros (ypač stuburo) ir funkcijų ryšius, ir kokia jų reikšmė palaikant ir atstatant sveikatą. Gydymui naudoja manualinės terapijos metodus.
Garsų terapija. Muzika gali būti naudojama sumažinti stresui, depresijai, ar nerimui, suteikti atsipalaidavimą, paskatinti miegui, aktyvuoti kūną, pagerinti atmintį bei suvokimą, taip pat pagelbėti esant klausos sutrikimams, disleksijai, dėmesio nepakankamumui, autizmui, kitoms psichinėms bei fizinėms ligoms ir sužeidimams.
Spalvų terapija. Egzistuoja skirtingi gydymo spalvomis metodai: spalvų meditacija, chromopunktūra, litoterapija, tam tikros spalvų gamos interjero sudarymas ir kt. Vienas iš efektyviausių gydymo spalvomis metodas - spalvų emulsijos terapija.
Homeopatija. „Panašus gydo panašų" - pagrindinis homeopatijos dėsnis, kai gydoma itin mažomis medžiagų dozėmis, kurių didesnis kiekis gali sukelti tos ligos simptomus. Šis gydymo būdas aktyvina organizmo apsaugines reakcijas, stiprina imuninę sistemą, arba, kitaip tariant, iššaukia organizmo savisaugos reakciją.
Alopatija. Tai organizmo apsauginių reakcijų stiprinimas vaistą priešpastatant ligai, kai „priešingas gydomas priešingu".
Akupunktūra. Tai plonyčių adatų įdūrimas į specifinius kūno taškus ir stimuliuojant natūralią gydančią organizmo energiją (arba vadinamąsias Qi sroves).
Magnetoterapija. Žmogaus kūne vyksta nuolatinis judėjimas - įvairių skysčių, nervinių impulsų ir kt. Su nedideliais magnetais organizme sukuriama silpna elektros srovė, ji keičia cheminių reakcijų greitį. Magnete energija teka iš šiaurės į pietų polių ir, jei funkciniai sutrikimai susiję su judėjimo stoka, magnetas orientuojamas taip, kad jo energijos judėjimo kryptis sutaptų su tam tikros sistemos judesio kryptimi, jei su per dideliu judėjimu - priešingai.