v

Dažnai esant nugaros skausmui gydytojas pasklebia diagnozę „osteochondrozė“ arba „osteochondropatija“, pasitaiko tokie terminai, kaip „diskopatija“ ar „diskozė“. Šie visi terminai parodo, kad yra negatyvus procesas, vykstantis stuburo audiniuose. Šių procesų įtakoje pažeidžiama normali struktūra ir tarpslankstelinis diskas praranda elastingumą ir tamprumą.

Kas tai – tarpslankstelinis diskas?

Žmogaus stuburas turi būti pakankamai lankstus, kad kūnas galėtų atlikti pakankamai judesių tuo pačiu išsaugodamas stabilumą ir tvirtumą (atsparumą), todėl, kad stuburo kanalu eina nugaros smegenys. Tam, kad aprūpintų tokiomis, iš pirmo žvilgsnio viena su kita nesusijusiomis funkcijomis, gamta sumąstė tarpusavyje sujungti du slankstelių kūnus paslankiu, bet tuo pačiu labai tvirtu audiniu – tarpslanksteliniu disku. Diskas iš kraštų sudarytas iš fibrozinio žiedo, o jo centre yra želatininis darinys, vadinamas pulpoziniu branduoliu. Fibrozinis žiedas sudarytas iš tvirtų, bet kartu ir elastingų jungiamojo audinio skaidulų. Jis tvirtai jungia vieną šalia kito esančius slankstelių kūnus, o pulpozinis branduolys užtikrina paslankumą ir amortizaciją atliekant judesius bei šuoliukus.

Kokie negatyvūs pokyčiai vyksta tarpslanksteliniame diske ir su kuo jie yra susiję?

Negatyvūs pokyčiai tarpslanksteliniame diske susiję su pulpozinio audinio sugebėjimo išlaikyti drėgmę (vandenį) sutrikimu. Tai sumažina elastingumą, disko tamprumą, sugebėjimą amortizuoti ir veda link disko senėjimo procesų. Šie pakitimai vyksta dėl to, kad sutrinka tarpslankstelinio disko medžiagų apykaitos procesai ir mityba. Savo ruožtu, tarpslankstelinio disko medžiagų apykaitos procesų sutrikimas tiesiogiai susijęs su skysčių cirkuliacija (kraujo, limfos, tarpląstelinio skysčio) slanksteliniame-judamajame segmente. Šis segmentas – tai du slanksteliai tarpusavyję sujungti tarpslanksteliniu disku, tarpslanksteliniais sąnariais, raiščiais ir raumenimis, kurie sudaro vientisą funkcinį judamąjį kompleksą. Slankstelinio-judamojo segmento medžiagų apykaitos procesų sutrikimui turi įtakos tokie faktoriai, kaip šio segmento judrumo sutrikimas, per didelė ir neoptimali perkrova šio segmento elementams, kenksmingų fizinių ir cheminių faktorių įtaka, uždegimai, bendra organizmo intoksikacija. Kai organizme daug toksinių medžiagų, tai kraujas ir limfa tirštėja ir užsistovi slankstelinio-judamojo segmento zonoje, sutrinka normalus skysčių tekėjimas ir tai įtakoja disko ir kremzlių mitybos sutrikimą, jų priešlaikinį senėjimą ir nusidėvėjimą.

Kokias pasekmes gali sukelti patologiniai pakitimai tarpslanksteliniame diske?

Pati blogiausi osteochondrozės pasekmė – tarpslankstelinio disko išvarža ir nugaros smegenų pažeidimas. Tai gali sukelti aštrius skausmus tiek stubure, tiek ir pagal nervo eigą; raumenų, kuriuos įnervuoja pažeistas nervas, silpnumą, jutimų praradimą arba padidintą jautrumą tose odos srityse, kurias įnervuoja šis nervas (plačiau apie tai galite pasiskaityti straipsnyje apie tarpslankstelinio disko išvaržą). Iki tol, kol susiformuoja tarpslankstelinio disko išvarža, žmogų kankina nuolatiniai skausmai nugaroje ir sąnariuose. Taip yra todėl, kad patologiškai pažeistas diskas judesio metu nepakankamai fiksuoja slankstelius tarpusavyje. Raiščiams ir raumenims padidėja apkrovimas. Slankstelinio-judamojo segmento srities audiniai pasidaro jautresni pažeidimams ir mikrotraumoms netgi esant įprastam fiziniam krūviui. Segmento srityje, kaip atsakas į pažeidimą, išsivysto vietinis uždegiminis procesas, kurio tikslas pašalinti pažeidimą. Bet pats uždegimas išprovokuoja veninio kraujo ir limfos sąstovį, kas sukelia paburkimą ir audinių aplink pažeistą segmentą skausmą. Smulkieji tarpslanksteliniai raumenys ir raiščiai, bandydami apsaugoti diską nuo pažeidimo, persikrauna ir persitempia ir „užblokuoja“ tarpslankstelinius sąnarius. Tai savo ruožtu sukelia kraujo ir limfos sąstovį spazmuotuose raumenyse, kas neigiamai veikia disko mitybą, o įtempti tarpslanksteliniai raumenys dar labiau spaudžia diską. Tokiu būdu stuburo judesiuose nedalyvauja keletas slankstelinių-judamųjų segmentų. Tačiau stuburas turi ir toliau atlikti savo funkcijas ir atlikti judesius, todėl kiti stuburo segmentai perima darbą ir labiau apsikrauna. Būtent tuo paaiškinami atvejai, kai skausmai jaučiami viename stuburo segmente, o patologinai diskų pokyčiai rentgenogramoje matyti kitame stuburo segmente.

Ar visada skausmai nugaroje susiję su osteochondroze?

Osteochondrozė, aišku, nepalankiai atsiliepia stuburo funkcijoms ir yra vienas iš rizikos veiksnių, nulemenčių tarpslankstelinio disko išvaržos atsiradimą. Savo praktikoje aš dažnai susiduriu su pacientais, kai yra skausmas nugaroje, bet nėra patologinių pakitimų diskuose ar slanksteliuose. Būna ir taip, kad, esant pažengusiems distrofiniams pokyčiams diskuose ir slanksteliuose, pacientai nejaučia jokio skausmo nugaroje. Skausmas – tai tik pojūtis, kuris formuojasi galvos smegenyse. Tas pojūtis kyla dėl cheminių ir fizinių dirgiklių, kurie dirgina specialius skausminius nervų receptorius. Iššauktas sujaudinimo potencialas perduodamas nerviniais laidais į galvos smegenis. Receptorių dirginimo priežastimi gali būti:

• Kraujotakos spazmas ir pažeidimas, medžiagų apykaitos produktų susikaupimas (pieno rūgštis) raumenyse

• Raištinio aparato ar disko traumos

• Sanarinių struktūrų pažeidimai

• Raumenų, raiščių, sąnarių uždegimai

• Uždegimas, kurį sukelia išvarža

• Kietojo nugaros smegenų dangalo nervų, kraujagyslių suspaudimas ar įtempimas

• Nervų sistemos padidintas jautrumas į dirgiklius ir klaidingas informacijos, sklindančios iš skausmo zonos, apdorojimas

Dažniausiai visi faktoriai pasireiškia kombinuotai. Raumenų spazmas, traumatizmas, uždegimas, nervų įtempimas ar spaudimas – visa tai neoptimalaus griaučių-raumenų sistemos darbo pasekmės bei jos statinio ar dinaminio perkrovimo.

Kodėl perkraunamas griaučių-raumenų sistemos aparatas?

Žmogaus kūne labai gerai išvystyta savireguliacijos sistema. Ši sistema pagrįsta savipagalba, tarpusavio pagalba. Jei visi raumenys ir nervai organizme dirba gerai, tai raumenys perima visą pagrindinį krūvį tam, kad palaikytų kūną erdvėje ir transportavime. Tuomet raiščių, diskų ir sąnarių apkrovimas yra minimalus. Jei dėl tam tikrų priežasčių sutrinka darbas tarp raumenų, tai vienų raumenų tonusas sumažėja, kitų – padidėja ir atsiranda jų tarpusavio nesuderinamumas atliekant darbą. Šis nesusiderinimas įtakoja netaisyklingą judesio per sąnarį atlikimą, raumenų, raiščių, diskų ir kremzlių perkrovimą ir traumatizmą.

Kodėl tarp raumenų sutrinka bendradarbiavimas?

Kiekvienas kūno raumuo turi apspręstus ir specifinius ryšius su tam tikru stuburo slanksteliu, nervu, vidaus organu, meridianu, cheminiu elementu, psichoemocine būkle. Pavyzdžiui, jei slankstelio ar vidaus organo veikla yra sutrikusi, tai nusilpsta su jais susijusio raumens refleksas į ištempimą. Sumažintą tonusą turintis raumuo pradeda nepilnai atlikti savo funkcijas. Tam, kad judesys būtų atliktas teisingai, būtina, kad raumenys į judesį įsijungtų palaipsniui ir tarpusavyje griežtai susiderinę. Tais atvejais, kai keletas raumenų dirba nepilnavertiškai, kiti raumenys perima jiems pagal paskirtį nepritaikytą krūvį – dirbti ir savo ir kitų raumenų darbą. Tai perkrauna tuos raumenis, kurie dirba ne pagal savo paskirtį, ir juose formuojasi patologiniai pakitimai, ir, kaip pasekmė, kyla skausmas. Todėl reikia gydyti ne tik skaudantį raumenį, bet ir šalinti priežastį, kuri sukelia raumenų nusilpimą.